2009 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

PRISIMINIMAI



Draugystė virtusi tikra ir tyra meile wub.gif
Meilė apgaubia du žmones Dievo malone ir nudžiugina nauja gyvybe.
Taip atsitiko ir mūsų širdyse. Nuojauta kad manyje auga naujas žmogeliukas vis leidžia abejoti, keli testai rodo neryškia net labai neryškia antra juostelę. Dvejonės. Ieškau kabliukų savo kūne savo jausmuose. Širdelė kužda, mes noretumeme. Taip taip jau mažulis yra po mano širdele. Taip noriu tikėti. Laukiu gydytojos žodžių kaip niekad. Echoskopija.
- Taip. Jūs laukiatės, penkios savaitės, turit saugotis nešiojat trapia širdelę. Saugok!
Pati nuostabiausia naujiena, krenta ašarytės, apsiskabinam su vyru.
MAMA
TĖTIS
Bėga dienelės, viena kitą vydamos, mažulis auga.Nuo drugelio plazdėjimo iki futbolininko spyriu.Atšvenčiame vestuves.Mažulis su tėvais savo namelyje, jis kiaura para su mumis, kalbame, glostome, pasakojame . . .
Artėja lapkričio 17 dienelė, bet mažulis neskuba . . . LAUKIA . . .
Lapkričio 21diena:ankstu ryta pažadina mažiuko pasispardymas ir kaip paaiškėjo tai buvo ispėjimas, kad jau tuoj, tuoj susitiksim!Šiandien vienos močiutes gimtadienis, labai gaila ji mirusi . . . Kitu seneliu 17 metu kaip vede . . .
Dovana? Sutapimas? Ar kaip?
9.00 aš jau ligoninėje, nuotaika kažkur pasislėpusi kamputyje, gaunu lova iš kurios tiesiai į gimdyklą juokiasi mano kaimynės, gulinčios su dideliais pilvais ir skaičiuojančios dienas iki gimdymo.
10.30apziura: kaklelis atsidaręs 3 cm iš 10 cm, jokiu skausmu.Gaunu maža dalelyte žvakutes paskatinti mano sunelio pasimatymui su mama, tėčiu.Prieš tai man užverda diskusija su palatos gydytoja apie ta žvakute, jos pliusus ir minusus, ji net iškviečia vedėja, ale per daug čia noriu žinoti.
- Pagimdysi iki 21 valandos pasako vedėja.
Vėl palata, lova susirašineju su vyru, sese, viena mamyte iš sm. . . Jokiu skausmu,jokiu įtarymu pačiai, kad jau šian pamatysiu savo mažą stebukliuką.
12.00 toniuku ir širdutes užrašymas.Širdutė normaliai, judesiukai yra, aparatas parodymais sarėmiai kas 5 - 7 minutes ir gan stiprus kaip gydytoja sako, pati jokiu skausmu nejaučiu.Atvaro vyras pasiruošęs viskam,skambina sese, į gimdykla metas keliaut, padrąsina.
13.00 sesele liepia persirengti ir ruoštis į gimdykla, laikas gimdyti! Pas ją šypsena, o pas mane ji jau dingsta, nesuprantu kodėl . . . Jau gimdykla, aplinka niūri,tamsu,truksta remonto . . . Lova - šalta,gelėžinė . . .
- Reikia prakirpti vandenis,čia tik kabliuku užkabinsiu, nebijok!
Išpiškina akušerė.Rengiasi ''celofanine prijuostę'', artėja prie manęs, jau bijau, nenoriu gimdyti.Dar vyro šalia nėra, jis laksto remontuojamais koridoriais ir ieško manęs, o taip reikėtu jau palaikimo.jaučiu kaip per kojas nuteka šilti vandenys, viskas gerai tik aš baloj jaučiuosi plaukianti.
- Vandenys geri, ne žali. Sušunka gydytoja ir dingsta pro duris.atsikvepiu, bet tuo pat metu pareina jau skausmai . . . Laikrodis tik tak tik tak.
13.30 skauda, nesveikai skauda.Prašau nuskausminamujų . . . Atsakymas visos moterys gimdo ir tu pagimdsi, kentėk.Jei galėčiau atsikelčiau ir jaučiu patasyčiau ją už plauku, už tokį toną ir tokius žodžius.Neviltis . . . Manes niekas negirdi . . . Vyras gydytojos paliepimu seka mūsu sveikatą jei galima ja pavadint tuo metu, mažiuko širdute ir mano sarmiu stipruma.
- Vėl laikykis mažute 60, 80,90,110,120 vyro žodžiai, pati rangausi kaip gyvate nežinau ką griebt, kad tik butu lengviau.Prašau vėl nuskausminamuju, jau vėlu . . .
15.00suleidžia silpnu vaistuku kaip sako poilsiui, jaučiuosi kaip apsvaigus nuo šampano.Snaudžiu tarp sarėmiu.Tas pusvalandukas prabėga kaip 5 minutės ir vėl mane plėšo skausmai, žvėriški skausmai.Su akušerės žodžiais atsiranda noras stumti! Kenčiu, glaudžiu kojas, kenčiu.Meldžiuosi.Prašau mažiuko laikytis, jau tuoj pasimatysim, jau tuoj gyvenime mano.Vyras bando raminti, glosto, masažuoja jau ir tai mane nėrvuoja, prašau išeiti.
Gimdom.Renkasi baltu chalatu komanda man gale koju. Man aiškina tik daryt taip ar anaip, jokios saviveiklos. Nelabai suprantu ko nori jos iš manes.Galvoju ar bandau tai daryti apie pasimatymą su savo - mūsu suneliu.
Stumiam, kvėpuojam, stumiam, kvėpuojam, kvėpuojam, stumiam!
- Vaikas dusta! Stumk!
Iš visu jėgu dėl mažiuko,turiu taip padaryti.Turiu ir darau.
GALVYTĖ. Stumiam dar karta, dar karta Palengvėjimas su garsu PLIURPT. VISKAS.
16.28 ant mano pilvelio mažas, pamelęs su trupučiu varškytes mūsu SŪNUS, pats nuostabiausias vaikiukas.LAUKTAS STEBUKLIUKAS.Mus dar sieja virkštele, kuria tėvelis nukerpa.Akys pilnos ašaru, apsikabinam su vyru, to momento niekada nepamiršim.Tas jausmas mus sies vis gyvenimą, tai neužmirštama.Ta meile kudikėliui yra stipri.
Esam be galo laimingi ir net pats juodžiausias debesys mūsu neišgasdins.



2009 m. lapkričio 11 d., trečiadienis



prisiminimai, kurie džiugina ;)

Pratesiu tas mintis kur skrajoja mano širdelėje, nerealiai esu laiminga tapusi savo mažuliuko mamyte, noriu ja buti pati geriausia, rupestingiausia, supratingiausia . . .
Prieš metus dar tu mažyli spurdėjai pilvelyje, dabar jau tu vaikščioji, tu jau su kiekviena minute tampi protingesnis, supratingesnis, juokingesnis :))))
Jau moki vaikščioti, daryti ''ate'', ''katutes'', rodyti koks ''didelis'' - iškelti rankytes. Paklaustas kaip daro šuniukas atsakai AU AU AU, nors pamates ir kačiukus sakai AU AU :)))
Esi tikras meilučiukas, megsti buti glaustomas, myluojamas, kutenamas . . . Nerealiai džiaugiesi vonios proceduromis, ten žaidi su savo žaisliukais.


************************pratesiu kita diena*****************************

prisiminimai . . . kuie jaudina iki širdies gelmiu

Šiomis dienomis, valandomis, minutėmis ir net sekundėmis aplanko mintys apie praejusius metus, kaip paskutines dieneles nešiojau savo mažaji žmogiuka pilvelyje, kaip laukem tos susitikimo minutes, kaip bijojom kaip ir kas bus . . . juk pirma kart tai gyvenime ivyksta ir negalima sakyti, kad dar tave aplankyst tokie jausmai . . .

2009 m. spalio 26 d., pirmadienis

laiškas Tau . . .


MEILĖ
Ar buvo jau meilė mane aplankius iki 2007 10 26 dienos? Kas žino?Idomu . . . Pati dabar svarstau . . . Apie kiekviena diena, savaitę, metus praleistus iki 2007 10 26 dienos . . . Nerandu jokiu pojūčiu, kurie atrasti su tavim, mano žmoguti. Ir tas džiaugsmas, ir liudesys, ir pirmi bučiniai buvo kitokie, kurie reiške mes busime kartu, mes busime viena širdimi, mes busime šeima dovanodami vienas kitam save. Gražu ir gera prisiminti mūsų pirmus pasimatymus, apsiskabinimus, laukimo tos minutės kaip mes susitiksim . . . Dabar akytėse stovi vaizdas kai atvažiuoji manes po darbo paimti, važiuojam . . . Kaip budavo sunku skirtis nakčiai, pabučiuoji ir išvažiuoji, lipu laptais ir jau gaunu sms ''PASIILGAU'' dar susirašinejame valandu valandas ir jau rytas, vel tu pas mane, pabučiuoji . . . Aš i darba tu i mokslus, darba ir vel laukimas vakaro, laukimas tavo akiu šilumos.
Mes kartu ir linkiu mums meilės, supratimo, šilumos . . .
Myliu Tave

(foto mūsu menesiuko proga 2007 11 26)

2009 m. spalio 21 d., trečiadienis

2009 - 10 - 19


Mano pupai pakylo temperatūra . . . Toks bejėgis glaudėsi prie manes, man net ašarytės krito skruostais, padėti negaliu,bučiuoju, nešioju, žiūrinėjam kas spintoj, komodoj, spaudžiam klaviatūra, Dovukui linksmiau. Nuo vaistuku krenta temperatūra ir ir ir




DOVAS PRADEDA VAIKŠČIOTI

mūsu pirmi žingsneliai, šaunumėlis.
(vėliau ikelsiu foto)

2009 m. spalio 19 d., pirmadienis

mmmmm


Meilė, kuria aš jau megaujuosi 2 metus, taip taip mes su Tomuku jau 2 metus draugaujam . . . Nerealus jausmas kai esi mylima, mylinti, reikalinga, saugoma . . . tokia jaučiuosi savo žmogučiui, kaip gera buvo rasti jį, ir net negalejau tikėtis , kad mes busim kartu, kad busim kaip viena širdelė, negalejau net pagalvoti, kad mūsu jausmus palaimins Dievulis iš Dangaus atsiusdamas Mylimuką.Esu meilėje paskendus, ir nieks manes negelbekit, man labai gera.

2009 m. spalio 13 d., antradienis

uz lango vejas, radiatoriai lediniai


Mylimukas vakar per diena užsiaugino net 3 dantukus, nerealu mano berniukas su dantukais, greit reiks mp baigti valgyti, juk jis jau didelis, bet reik mums dar to nepakartojamo jausmo, to prisilietimo, to garso . . . Kaip gera būti mama, ir noriu būti pačia geriausia Dovo atžvilgiu

Lauke labai salta, dar sildymas neįjungtas . . . Mano mintys kažkur labai toli, negali pagauti ju.

2009 m. rugsėjo 26 d., šeštadienis

pavargau . . .


. . . . . . .
pavargau
noriu į kampa ir pažliumbti
kaip man reik pabūti nors valanda į savaitę vienai, tyloj


tik jėgos atsiranda ir noras gyventi pamačius mažojo šypsena


o dar Tomas pasako, kas ''per daug laisvės gavus'' nepažįstu aš jo su tokiom kalbom . . .
jokio palaikymo . . .

2009 m. rugsėjo 25 d., penktadienis

DOVUKAS AUGA


Mūsų mažiukas pradėjo rimtai valgyti, jau trečia diena kaip suvalgo pusryčius, pietus, vakariene, o be to dar mp, tyreliu, duoniuku.
Šiandien buvom pas Dovo bendradiene, linksmai jie pašnekėjo, pasisupo, pavažinėjo čiuožyne, smagu . . .
Dabar mažylis miega, tėtis dar darbe.Reikia indai išplauti, bet taip tingiu . . . Už lango plaukia tokie stori debesys, atnešdami mums rudenį.Savaitgalį važiuosim į mišką, reik Dovui parodyti kaip krenta lapai, man taip gražu eiti per lapus, tiesiog kaip per lapu pusnį.Atsimenu kaip kiekviena rytą eidavau į stotele, o šaligatviai dar skęsdavo lapuose, tai tiesiog kojas tempdavau ir klausydavau kaip lapai šneka.
Myliu gyvenimą, kuris dovanojo Tomą ir Dovą

2009 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

už lango . . .



Ruduo,
purvinas prasigėręs,
Vasarai suknelę spalvotą mauna -
žalias Vasaros kūnas išsigandęs pabąla...
Ruduo, neįvertintas dailininkas,
žalią Vasaros kūną
prinokusiomis spalvomis
tatuiruoja,
dulksnom pasigeria,
narkotikus rūkydamas,
miglas pučia
svaigina žmonių sąmonę
noru savižudybės.

Loreta Klebonaitė

atrasiu save


Net nežinau nuo ko pradėti, ne tas laikas gal?
Pradžiai apie savo naują plaukuoseną, bandysiu įkelti foto veliau.
Manau atradau ko senai ieškojau . . . Ogi savęs trumpaplaukės ir blondinės.

Apie DOVUKĄ
Oi kaip auga mažiukas, jau antra diena kaip žengia po žingsniuką pats savarankiškai, tai man tikras stebuklas, jau mūsų berniukas vaikšto, nerealu. Labai mėgsta žaisti su kamuoliukais, atsisėdam ir ridenam vienas kitam :)


Vyras, tėtis, Tomas, Mikas dirba. Grįžta vakarais namučio pavargęs, o aš dar su savo charakteriu ir panervinu, blyn mušt mane reikia.Bet tikrai ne iš sportinio intereso(kaip sm sako) man taip gaunasi, pavargstu.