Draugystė virtusi tikra ir tyra meile 
Meilė apgaubia du žmones Dievo malone ir nudžiugina nauja gyvybe.
Taip atsitiko ir mūsų širdyse. Nuojauta kad manyje auga naujas žmogeliukas vis leidžia abejoti, keli testai rodo neryškia net labai neryškia antra juostelę. Dvejonės. Ieškau kabliukų savo kūne savo jausmuose. Širdelė kužda, mes noretumeme. Taip taip jau mažulis yra po mano širdele. Taip noriu tikėti. Laukiu gydytojos žodžių kaip niekad. Echoskopija.
- Taip. Jūs laukiatės, penkios savaitės, turit saugotis nešiojat trapia širdelę. Saugok!
Pati nuostabiausia naujiena, krenta ašarytės, apsiskabinam su vyru.
MAMA
TĖTIS
Bėga dienelės, viena kitą vydamos, mažulis auga.Nuo drugelio plazdėjimo iki futbolininko spyriu.Atšvenčiame vestuves.Mažulis su tėvais savo namelyje, jis kiaura para su mumis, kalbame, glostome, pasakojame . . .
Artėja lapkričio 17 dienelė, bet mažulis neskuba . . . LAUKIA . . .
Lapkričio 21diena:ankstu ryta pažadina mažiuko pasispardymas ir kaip paaiškėjo tai buvo ispėjimas, kad jau tuoj, tuoj susitiksim!Šiandien vienos močiutes gimtadienis, labai gaila ji mirusi . . . Kitu seneliu 17 metu kaip vede . . .
Dovana? Sutapimas? Ar kaip?
9.00 aš jau ligoninėje, nuotaika kažkur pasislėpusi kamputyje, gaunu lova iš kurios tiesiai į gimdyklą juokiasi mano kaimynės, gulinčios su dideliais pilvais ir skaičiuojančios dienas iki gimdymo.
10.30apziura: kaklelis atsidaręs 3 cm iš 10 cm, jokiu skausmu.Gaunu maža dalelyte žvakutes paskatinti mano sunelio pasimatymui su mama, tėčiu.Prieš tai man užverda diskusija su palatos gydytoja apie ta žvakute, jos pliusus ir minusus, ji net iškviečia vedėja, ale per daug čia noriu žinoti.
- Pagimdysi iki 21 valandos pasako vedėja.
Vėl palata, lova susirašineju su vyru, sese, viena mamyte iš sm. . . Jokiu skausmu,jokiu įtarymu pačiai, kad jau šian pamatysiu savo mažą stebukliuką.
12.00 toniuku ir širdutes užrašymas.Širdutė normaliai, judesiukai yra, aparatas parodymais sarėmiai kas 5 - 7 minutes ir gan stiprus kaip gydytoja sako, pati jokiu skausmu nejaučiu.Atvaro vyras pasiruošęs viskam,skambina sese, į gimdykla metas keliaut, padrąsina.
13.00 sesele liepia persirengti ir ruoštis į gimdykla, laikas gimdyti! Pas ją šypsena, o pas mane ji jau dingsta, nesuprantu kodėl . . . Jau gimdykla, aplinka niūri,tamsu,truksta remonto . . . Lova - šalta,gelėžinė . . .
- Reikia prakirpti vandenis,čia tik kabliuku užkabinsiu, nebijok!
Išpiškina akušerė.Rengiasi ''celofanine prijuostę'', artėja prie manęs, jau bijau, nenoriu gimdyti.Dar vyro šalia nėra, jis laksto remontuojamais koridoriais ir ieško manęs, o taip reikėtu jau palaikimo.jaučiu kaip per kojas nuteka šilti vandenys, viskas gerai tik aš baloj jaučiuosi plaukianti.
- Vandenys geri, ne žali. Sušunka gydytoja ir dingsta pro duris.atsikvepiu, bet tuo pat metu pareina jau skausmai . . . Laikrodis tik tak tik tak.
13.30 skauda, nesveikai skauda.Prašau nuskausminamujų . . . Atsakymas visos moterys gimdo ir tu pagimdsi, kentėk.Jei galėčiau atsikelčiau ir jaučiu patasyčiau ją už plauku, už tokį toną ir tokius žodžius.Neviltis . . . Manes niekas negirdi . . . Vyras gydytojos paliepimu seka mūsu sveikatą jei galima ja pavadint tuo metu, mažiuko širdute ir mano sarmiu stipruma.
- Vėl laikykis mažute 60, 80,90,110,120 vyro žodžiai, pati rangausi kaip gyvate nežinau ką griebt, kad tik butu lengviau.Prašau vėl nuskausminamuju, jau vėlu . . .
15.00suleidžia silpnu vaistuku kaip sako poilsiui, jaučiuosi kaip apsvaigus nuo šampano.Snaudžiu tarp sarėmiu.Tas pusvalandukas prabėga kaip 5 minutės ir vėl mane plėšo skausmai, žvėriški skausmai.Su akušerės žodžiais atsiranda noras stumti! Kenčiu, glaudžiu kojas, kenčiu.Meldžiuosi.Prašau mažiuko laikytis, jau tuoj pasimatysim, jau tuoj gyvenime mano.Vyras bando raminti, glosto, masažuoja jau ir tai mane nėrvuoja, prašau išeiti.
Gimdom.Renkasi baltu chalatu komanda man gale koju. Man aiškina tik daryt taip ar anaip, jokios saviveiklos. Nelabai suprantu ko nori jos iš manes.Galvoju ar bandau tai daryti apie pasimatymą su savo - mūsu suneliu.
Stumiam, kvėpuojam, stumiam, kvėpuojam, kvėpuojam, stumiam!
- Vaikas dusta! Stumk!
Iš visu jėgu dėl mažiuko,turiu taip padaryti.Turiu ir darau.
GALVYTĖ. Stumiam dar karta, dar karta Palengvėjimas su garsu PLIURPT. VISKAS.
16.28 ant mano pilvelio mažas, pamelęs su trupučiu varškytes mūsu SŪNUS, pats nuostabiausias vaikiukas.LAUKTAS STEBUKLIUKAS.Mus dar sieja virkštele, kuria tėvelis nukerpa.Akys pilnos ašaru, apsikabinam su vyru, to momento niekada nepamiršim.Tas jausmas mus sies vis gyvenimą, tai neužmirštama.Ta meile kudikėliui yra stipri.
Esam be galo laimingi ir net pats juodžiausias debesys mūsu neišgasdins.
Meilė apgaubia du žmones Dievo malone ir nudžiugina nauja gyvybe.
Taip atsitiko ir mūsų širdyse. Nuojauta kad manyje auga naujas žmogeliukas vis leidžia abejoti, keli testai rodo neryškia net labai neryškia antra juostelę. Dvejonės. Ieškau kabliukų savo kūne savo jausmuose. Širdelė kužda, mes noretumeme. Taip taip jau mažulis yra po mano širdele. Taip noriu tikėti. Laukiu gydytojos žodžių kaip niekad. Echoskopija.
- Taip. Jūs laukiatės, penkios savaitės, turit saugotis nešiojat trapia širdelę. Saugok!
Pati nuostabiausia naujiena, krenta ašarytės, apsiskabinam su vyru.
MAMA
TĖTIS
Bėga dienelės, viena kitą vydamos, mažulis auga.Nuo drugelio plazdėjimo iki futbolininko spyriu.Atšvenčiame vestuves.Mažulis su tėvais savo namelyje, jis kiaura para su mumis, kalbame, glostome, pasakojame . . .
Artėja lapkričio 17 dienelė, bet mažulis neskuba . . . LAUKIA . . .
Lapkričio 21diena:ankstu ryta pažadina mažiuko pasispardymas ir kaip paaiškėjo tai buvo ispėjimas, kad jau tuoj, tuoj susitiksim!Šiandien vienos močiutes gimtadienis, labai gaila ji mirusi . . . Kitu seneliu 17 metu kaip vede . . .
Dovana? Sutapimas? Ar kaip?
9.00 aš jau ligoninėje, nuotaika kažkur pasislėpusi kamputyje, gaunu lova iš kurios tiesiai į gimdyklą juokiasi mano kaimynės, gulinčios su dideliais pilvais ir skaičiuojančios dienas iki gimdymo.
10.30apziura: kaklelis atsidaręs 3 cm iš 10 cm, jokiu skausmu.Gaunu maža dalelyte žvakutes paskatinti mano sunelio pasimatymui su mama, tėčiu.Prieš tai man užverda diskusija su palatos gydytoja apie ta žvakute, jos pliusus ir minusus, ji net iškviečia vedėja, ale per daug čia noriu žinoti.
- Pagimdysi iki 21 valandos pasako vedėja.
Vėl palata, lova susirašineju su vyru, sese, viena mamyte iš sm. . . Jokiu skausmu,jokiu įtarymu pačiai, kad jau šian pamatysiu savo mažą stebukliuką.
12.00 toniuku ir širdutes užrašymas.Širdutė normaliai, judesiukai yra, aparatas parodymais sarėmiai kas 5 - 7 minutes ir gan stiprus kaip gydytoja sako, pati jokiu skausmu nejaučiu.Atvaro vyras pasiruošęs viskam,skambina sese, į gimdykla metas keliaut, padrąsina.
13.00 sesele liepia persirengti ir ruoštis į gimdykla, laikas gimdyti! Pas ją šypsena, o pas mane ji jau dingsta, nesuprantu kodėl . . . Jau gimdykla, aplinka niūri,tamsu,truksta remonto . . . Lova - šalta,gelėžinė . . .
- Reikia prakirpti vandenis,čia tik kabliuku užkabinsiu, nebijok!
Išpiškina akušerė.Rengiasi ''celofanine prijuostę'', artėja prie manęs, jau bijau, nenoriu gimdyti.Dar vyro šalia nėra, jis laksto remontuojamais koridoriais ir ieško manęs, o taip reikėtu jau palaikimo.jaučiu kaip per kojas nuteka šilti vandenys, viskas gerai tik aš baloj jaučiuosi plaukianti.
- Vandenys geri, ne žali. Sušunka gydytoja ir dingsta pro duris.atsikvepiu, bet tuo pat metu pareina jau skausmai . . . Laikrodis tik tak tik tak.
13.30 skauda, nesveikai skauda.Prašau nuskausminamujų . . . Atsakymas visos moterys gimdo ir tu pagimdsi, kentėk.Jei galėčiau atsikelčiau ir jaučiu patasyčiau ją už plauku, už tokį toną ir tokius žodžius.Neviltis . . . Manes niekas negirdi . . . Vyras gydytojos paliepimu seka mūsu sveikatą jei galima ja pavadint tuo metu, mažiuko širdute ir mano sarmiu stipruma.
- Vėl laikykis mažute 60, 80,90,110,120 vyro žodžiai, pati rangausi kaip gyvate nežinau ką griebt, kad tik butu lengviau.Prašau vėl nuskausminamuju, jau vėlu . . .
15.00suleidžia silpnu vaistuku kaip sako poilsiui, jaučiuosi kaip apsvaigus nuo šampano.Snaudžiu tarp sarėmiu.Tas pusvalandukas prabėga kaip 5 minutės ir vėl mane plėšo skausmai, žvėriški skausmai.Su akušerės žodžiais atsiranda noras stumti! Kenčiu, glaudžiu kojas, kenčiu.Meldžiuosi.Prašau mažiuko laikytis, jau tuoj pasimatysim, jau tuoj gyvenime mano.Vyras bando raminti, glosto, masažuoja jau ir tai mane nėrvuoja, prašau išeiti.
Gimdom.Renkasi baltu chalatu komanda man gale koju. Man aiškina tik daryt taip ar anaip, jokios saviveiklos. Nelabai suprantu ko nori jos iš manes.Galvoju ar bandau tai daryti apie pasimatymą su savo - mūsu suneliu.
Stumiam, kvėpuojam, stumiam, kvėpuojam, kvėpuojam, stumiam!
- Vaikas dusta! Stumk!
Iš visu jėgu dėl mažiuko,turiu taip padaryti.Turiu ir darau.
GALVYTĖ. Stumiam dar karta, dar karta Palengvėjimas su garsu PLIURPT. VISKAS.
16.28 ant mano pilvelio mažas, pamelęs su trupučiu varškytes mūsu SŪNUS, pats nuostabiausias vaikiukas.LAUKTAS STEBUKLIUKAS.Mus dar sieja virkštele, kuria tėvelis nukerpa.Akys pilnos ašaru, apsikabinam su vyru, to momento niekada nepamiršim.Tas jausmas mus sies vis gyvenimą, tai neužmirštama.Ta meile kudikėliui yra stipri.
Esam be galo laimingi ir net pats juodžiausias debesys mūsu neišgasdins.
